ažvačia

ažvačia: ažvačià sf. (3^b) žr. 1 ažačia: 1. Anas visą kelią ejo man iš ažvačiõs (iš užpakalio) Grv. 2. Teliuko ažvatẽlę ant apieros atnešė Ad. 3. užpakalinė dalis: Vežimo ažvačià ir priekis Švnč. Atkelk ãžvačią, kad ašis neužkliūtų vartuosu Švnč. Būdavo paltų prieky ir ažvačiõj kvoldai lig žemei Ml. 4. pašalys, pastogė: Sukrauk malkas ažvačiõn, kad lietus nesulytų Dglš. Stokis ažvačiõn, kad netep vėjas perpūstų Rš.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

nuduiti — 2 nudùiti, nùduja, nudùjo intr. nubėgti, nudumti: Arklys su pirmagaliu nudùjo, ažvačia liko ant kelio Ad. Dažnai nudùidavo į vakarėlius Gs. duiti; apduiti; išduiti; nuduiti; parduiti … Dictionary of the Lithuanian Language
užvačia — 1 užvačià sf. (3b) Š, NdŽ, ažvačià (r.) (3b) Lz, Grv 1. užpakalinė kūno dalis: Kelkit karvę až ažvačiõs Str. ║ Str tos kūno dalies skerdiena: Teliuko ažvatẽlę an apieros atnešė Ad. 2. Str, Lz sėdynė, pasturgalis … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias